Maistas valgomas rankomis
Jei lankysitės Indonezijos kavinėje, nenustebkite, kai užuot atnešę įrankius, prie maisto padavėjai padės dubenėlį su vandeniu rankoms nusiplauti. Indoneziečiai įpratę viską valgyti rankomis. Dėl to ir patiekalai, pavyzdžiui, mėsa, jau būna virtuvėje supjaustyti tinkamais paimti gabaliukais.
Indonezijos gyventojai tiki, kad įrankiais naudojosi labai daug žmonių, todėl jie gali būti nešvarūs. O apie savo rankas jie žino viską, tad valgydami jas jaučiasi saugiau. Pavalgęs dažnas indonezietis aplaižo visus pirštus, taip parodydamas, kad jam buvo labai skanu.
Indonezijos gyventojai tiki, kad įrankiais naudojosi labai daug žmonių, todėl jie gali būti nešvarūs. O apie savo rankas jie žino viską, tad valgydami jas jaučiasi saugiau.
Jei kavinėje vis dėlto gausite įrankius, tai bus tik šaukšas ir šakutė – peilio jie nenaudoja. Iš dalies dėl to, kad tiki, jog jis pirmiausia yra ginklas.
Valgyti rankomis aš dar neišmokau, nors tai daryti mokė ne vienas bičiulis.
Jaučiu, kad turiu įveikti psichologinį barjerą, nes Europoje mums nuo vaikystės kala į galvą: „Nevalgyk rankomis, naudokis stalo įrankiais!“ O čia viskas priešingai! Kiti studentai, atvykę iš užsienio „persilaužė“ greičiau.
Vietoje tualetinio popieriaus – vanduo
Įprastas vaizdas, kai gatvėse žmonės vairuoja motorolerius su kaukėmis – taip savo kvėpavimo takus žmonės saugo nuo užteršto oro. Kvėpavimo takų ligos kamuoja daug vietinių ir ilgą laiką Indonezijoje gyvenančių svetimšalių. Ne išimtis ir aš – dažnai tenka lankytis pas gydytojus ir gydytis bronchitą.
Prie šio dalyko, net ir labai stengiantis, priprasti neįmanoma. Patariama, kokius produktus dažniau valgyti, kad organizmas būtų stipresnis, kurių miestų vengti. Vis dėlto svarbiausios problemos niekas nenori spręsti: indoneziečiai nenori sumažinti transporto srautų ir nebekirsti miškų.
Apie higieną girdėjo ne kiekvienas
Nereiktų nustebti pamačius, kad indoneziečių nagai ilgi ir panagės nešvarios. Jiems tai įprasta ir normalu, o dažnai tiesiog tingi juos susitvarkyti. Kai kada galima pamatyti, kad net ir vyrai turi ilgus nagus ar tik vieną ilgą nagą – taip jie nori parodyti, kad nera lauko darbininkai ir dirba kokį solidesnį darbą. Tokia mada ypač paplitusi tarp vietinių studentų.
Net ir vyrai turi ilgus nagus ar tik vieną ilgą nagą – taip jie nori parodyti, kad nera lauko darbininkai ir dirba kokį solidesnį darbą. Tokia mada ypač paplitusi tarp vietinių studentų.
Be to, indoneziečiams mesti šiukšles bet kur, net nuosavame kieme, yra įprasta. Kartais galima pamatyti, kad takas iki namų pilnas šiukšlių.
Paklausti, kodėl nesurenka jų, jie aiškina, kad šiukšles „išnešios“ vėjas, koks nors gyvūnas, nuplaus lietus – namų aplinka vėl bus švari.
Tačiau iš esmės jie taip gyvena, net ir šiušklių dėžių labai dažnai nepamatysite. Atliekas degina tiesiog namų kieme iškastose duobėse.
Man tai nepriimtina, todėl savo šiukšles iš namų vežu į viešas šiukšlių surinkimo vietas. Vietinius stebinu surinkdama savo šiukšles net gatvėje. Tačiau aš tikiu, kad jeigu parodysiu gerą pavyzdį (o būdama užsenietė, susilaukiu daug dėmesio), galbūt kažkam tai padės pakeisti įpročius.
Indonezijoje karaliauja plastikas
Nors Indonezijoje yra daugybė natūralių medžiagų (bambukas, mediena, keramikiniai gaminiai ir pan.), tačiau žmonės čia be plastikinių dalykų negali gyventi. Vienam vartojui per metus tenka apie 17 kilogramų plastikinių gaminių.
Nors Indonezijoje yra daugybė natūralių medžiagų (bambukas, mediena, keramikiniai gaminiai ir pan.), tačiau žmonės čia be plastikinių dalykų negali gyventi.
Iš plastiko gaminami baldai, kavinėse (ne visose) patiekalai pateikiami plastikinėse lėkštėse. Maistas, pavyzdžiui sriuba, ir gėrimai išsinešimui taip pat visuomet pakuojami į plastikinius maišelius.
Kartais parduotuvėse, jeigu perki daugiau daiktų, kiekvienas atskirai supakuojamas į atskirą plastikinį maišelį, paskui visi daiktai dedami į didelį plastikinį maišelį.
Kodėl indoneziečiai taip mėgsta plastiką? Nes gaminiai yra daug pigesni nei natūralių medžiagų, spalvų gama daug didesnė, kaip ir formų įvairovė, yra ilgaamžiškesni.
Pati stengiuosi čia nieko nepirkti iš plastiko. Į parduotuvę išsiruošiu su kuprine ir prašau nieko nepakuoti į maišelius.
Viktorijos Panovaitės gyvenimo Indonezijoje istorijas rasite čia, taip pat čia ir čia.