Du „Titanikai“
Žmogus per stipriai įtikėjo technikos pažanga ir tuo, kad pralenkė gamtą bei Dievą, – tokios mintys sukasi galvoje, kai kojos mina kilimine danga klotus ir baltai dažytus „Titaniko“ koridorius.
Didybė ypač juntama artėjant pagrindinio lainerio salono link. To paties, matyto filme, su įspūdingu krištolo sietynu, masyviais laiptais, angelų skulptūromis, raudonmedžiu bei auksu dekoruotu interjeru ir didžiuliu laikrodžiu.
Griežiant smuikui, smokingais pasipuošę džentelmenai tobulai sulaižytais plaukais čia laukė savo damų.
Vilkinčios pribloškiančias suknias ir pasidabinusios dar įspūdingesniais papuošalais jos tvirtai įsikibdavo savo kelionės palydovams (nebūtinai sutuoktiniams!) į parankę ir grakščiai mažais žingsneliais linguodavo ištaigingų restoranų link.
Vienas iš privačioje kolekcijoje išlikusių iš vandenyno gelmių ištrauktų papuošalų – įspūdingas iš deimantų bei safyrų pagamintas žiedas, kabantis ant briliantais puošto platinos pakabuko.
Vakarienė iš porceliano indų paauksuotais kraštais. Krištolo taurių skambesys ir subtilus juokas. Po to – damų laukianti apkalbų valandėlė, o ponams – metas taurei konjako su cigaru. Scenarijus kartojosi kas vakarą.
Visai kitoks gyvenimas virė žemutiniuose deniuose. Storomis grotomis atskirta trečioji klasė keliavo keturvietėse kajutėse be lango, su siauromis dviaukštėmis lovomis bei naktipuodžiu tarp jų.
Jose tvyrojo deginamos anglies kvapas, mat visai greta buvo anglies krosnių skyrius. Vienas maršrutas ir dvi „Titaniko“ kelionės. Tačiau tas pats pabaigos scenarijus.