Taip, perskaitėte teisingai. Tris kartus baseine nuplaukia po kilometrą, o du kartus net pusantros valandos tikslingai treniruojasi treniruoklių salėje. Kartais, kaip ir pats sako, „be išeiginių“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Meilė sportui – nuo pat jaunystės
„Apie kurį sportą norite sužinoti, – klausia Zigmas, – apie aviaciją ar plaukimą?“ Atsakius, kad apie viską, Zigmas papasakoja savo sporto istoriją, kuri išties ilga ir įspūdinga.
Jei suskaičiuotume sportavimo metus, Zigmas dešimties kilometrų distancijas pradėjo bėgioti dar gimnazijoje. Kadangi augo Dotnuvoje prie Žemės ūkio akademijos, kurioje buvo stadionas, ten kartu su kitais vaikais ir sportuodavo, rengdavo „olimpiadas“ – atlikdavo šuolius į aukštį, tolį ir trišuolius, o paprastas akmuo puikiausiai atstodavo rutulį stūmimo rungtyje.
Dalyvaudamas plaukimo varžybose, Zigmas laimėjo 63 aukso ir 5 sidabro medalius.
Vėliau Zigmas aktyviai užsiėmė sportine gimnastika, turėjo pirmąjį atskyrį, vėliau boksavosi ir 1946 m. tapo Lietuvos čempionu, o 1947 m. pradėjo aviacinį sportą, įstojo į aeroklubą ir pradėjo šokinėti parašiutu.
Savo „krepšelyje“ šis sportininkas turi apie 1000 šuolių, taip pat ir parašiutizmo rekordą. Parašiutu šokdavo ir iš 5 km, ir iš 4 km aukščio. „Šokčiau ir dabar, bet tokiame amžiuje nėra tokio normatyvo, kuris leistų užsiimti parašiutizmu“, – juokauja Zigmas.
Po parašiutizmo Zigmas pradėjo aviacinį sportą, 1963-aisiais iniciavo akrobatinį skraidymą, tapo čempionu ir rinktinės treneriu. Taip pat Zigmas yra įvykdęs sklandymo sporto meistro normą, nuskridęs iš Vilniaus į Minską ir atgal sklandytuvu.
Atrodytų, kad šią nuostabią sporto istoriją galima būtų ir baigti, nes jai netrūksta nei nuopelnų, nei kvapą gniaužiančių rezultatų, tačiau tai – visai ne pabaiga, o tik tolesnio etapo, kuriam jau 37 metai, pradžia.
„Auksinė“ plaukimo istorija
Plaukti Zigmas pradėjo 1980-aisiais, taigi plaukioja jau 37 metus. Plaukioti pradėjo Žalgirio stadiono baseine, vėliau – Lazdynuose, šiuo metu treniruojasi „Impuls“ baseine.
„Impuls“ grupinių treniruočių trenerė Raminta Kerulytė sako, kad sulaukus 40 metų ir daugiau sunkiausia yra pasiryžti sportuoti. „Pats sportas 40-ies nėra kažkuo ypatingas, tiesiog tokio amžiaus žmonės pradeda labiau rūpintis savo sveikata.
Dirbant sėdimą darbą ir mažai judant, pradedami jausti įvairiausi nemalonūs skausmai – nugaros, kelių, sąnarių. Vyresniam žmogui reikalingi kitokie pratimai, kūno apkrova ir, žinoma, dar didesnė trenerių priežiūra. Ypač jeigu iki tol su sportu žmogus neturėjo nieko bendra“, – pasakoja trenerė.
Sulaukus 40-ies labiausiai dėmesį reikia atkreipti į nugarą ir juosmeninę dalį, turintiems antsvorio – į kelių sąnarius, o labiausiai – į laikyseną.
Pasak R.Kerulytės, sulaukus 40-ies labiausiai dėmesį reikia atkreipti į nugarą ir juosmeninę dalį, turintiems antsvorio – į kelių sąnarius, o labiausiai – į laikyseną. Vyresniems žmonėms rekomenduoja vaikščioti su lazdomis. Praktikuojant šią sporto šaką, mažesnė apkrova tenka juosmeniui bei nugarai, nes einant remiamasi rankomis. Taip pat ši šaka efektyvi tuo, kad žmogus gali pats sau nusistatyti krūvį ir nepersistengti arba judėti aktyviau.
„Svarbiausia – pradėti sportuoti po truputį ir nepervertinti savo galimybių. Sportą dažnai prilyginu dantų valymuisi – jei nevalytume dantų, ar jie būtų sveiki ir gražūs? Juk ilgą laiką jais nesirūpinus ir staiga pradėjus valyti jie netaps sveiki. Su sportu panašiai – jei trisdešimt metų sėdėjome ir aktyviai nejudėjome, rezultato greitai nebus. Tačiau užsiimdami sportu reguliariai ir kryptingai sulauksime mus džiuginančių ir sveikatai naudingų ilgalaikių pokyčių“, – sako R.Kerulytė.
