Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Neuroedukatorė R.Kašėtė patarė, kaip įveikti lėtinį nuovargį: pamirškite frazę „taip nedera“

Raimonda Mikalčiūtė / Roberto Riabovo / BNS nuotr.
Raimonda Mikalčiūtė-UrbonėGYVENIMAS žurnalistė
R.Kašėtė apie lėtinio nuovargio sindromą / Unsplash, asmeninė nuotr. / 15min koliažas
R.Kašėtė apie lėtinio nuovargio sindromą / Unsplash, asmeninė nuotr. / 15min koliažas

„Vos pramerkusi akis jau esu pavargusi. Po savaitgalio, kai niekur neskubu, pamiegu ilgiau, jaučiuosi geriau. Tačiau iš tiesų iki galo taip niekada ir nesijaučiu pailsėjusi. Kraujo tyrimai rodo, kad didelių sveikatos problemų neturiu, tad įtariu, kad esu tiesiog stipriai pervargusi“, – apie savo savijautą pasakojo portalo 15min skaitytoja Reda (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Loading widget group article_middle_widgets...

Apie tai, kas yra lėtinis nuovargis, kuo tokiu atveju gali padėti ne medikamentai, bet terapijos, atsakė psichoterapijos ir neuroedukacijos praktikė Rasa Kašėtė.

Pasak jos, įveikiant lėtinio nuovargio sindromą svarbus ne vienas dalykas, tarp jų – mokėjimas paleisti emocijas. O tam padėti gali įvairūs neuroedukaciniai pratimai, kuriuos atlikti užtrunka vos 6 min. Interviu aprašyti keletas jų.

Neuropraktikė ir psichoterapeutė Rasa Kašėtė / Asmeninė nuotr.
Neuropraktikė ir psichoterapeutė Rasa Kašėtė / Asmeninė nuotr.

– Nors atrodytų, kad informacijos netrūksta, daugeliui vis dėlto sunku suprasti, kas yra tas lėtinis nuovargis. Tad pradėti norėčiau būtent nuo prašymo paaiškinti, kokia tai būsena.

– Atsakydama, kas yra lėtinio nuovargio sindromas, galiu pacituoti britų gydytojos dr. Sarah Myhill mintis. Ji sėkmingai gydė apie 5 tūkst. lėtiniu nuovargiu sergančių pacientų ir sukaupė daug mokslinių ir klinikinių tyrimų duomenų. Pasak dr. Sarah Myhill, lėtinis nuovargio sindromas – tai mitochondrijų (ląstelių energijos „jėgainių“) sutrikimas, kurį gali sukelti vienas ar keli dirgikliai – virusai, bakterijos, toksinai, sunkieji metalai, taip pat lėtinis stresas, kai mūsų organizmas, reaguojantis į tikras ar menamas grėsmes, pereina į „energijos taupymo“ režimą.