V.Jakniūno kelias į kiną prasidėjo 1967 metais Lietuvos televizijoje ir radijuje, kur jis dirbo režisieriaus asistentu. 1974 metais jis baigė Aukštuosius režisierių ir scenaristų kursus Maskvoje.
Nuo 1971 metų V.Jakniūnas dirbo antruoju režisieriumi Lietuvos kino studijoje ir prisidėjo prie ne vieno šiandien lietuviško kino klasika laikomo filmo.
Jis dirbo prie Henriko Šablevičiaus „Atspindžių“, Arūno Žebriūno „Velnio nuotakos“, Algirdo Dausos „Markizo ir piemenaitės“, Gyčio Lukšo filmų „Virto ąžuolai“, „Žaltvykslės“, „Žolės šaknys“ ir „Žalčio žvilgsnis“, Jono Vaitkaus „Don Žuano“, Algimanto Puipos „Arkliavagio dukters“, Romo Lileikio ir Stasio Motiejūno filmo „Aš esu“.
„Antrojo režisieriaus darbo žiūrovas nemato, tačiau be jo nebūtų filmo. Režisieriai statytojai žinojo, kad aikštelėje visada gali Valdu pasikliauti“, – rašoma Lietuvos kinematografininkų sąjungos pranešime.
V.Jakniūnas kūrė ir savo filmus, kuriuose ypatingą vietą užėmė muzika. Filmuose-koncertuose „Introdukcija“, „M.K.Čiurlionio meno mokyklos ansambliai“, „Groja R.Katilius“, „Griežia Lietuvos kamerinis orkestras“, „Vilniaus kvartetas“ ir „Smuikininkas“ jis įamžino ryškius to meto Lietuvos muzikantus.
„Šie filmai išliko kaip vertingas mūsų muzikinės kultūros liudijimas. Su Valdu atsisveikiname kaip su kolega, kuris visą gyvenimą tarnavo lietuviškam kinui ir kitų sumanymams buvo atsidavęs taip pat, kaip saviems“, – teigia Lietuvos kinematografininkų sąjunga.
Su V.Jakniūnu atsisveikinama spalio 3 dieną. 9 val. aukojamos mišios Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, nuo 9 iki 14.30 val. vyksta atsisveikinimas Vilniaus laidojimo namuose, Olandų g. 22, 9-ojoje salėje. Vakare režisierius bus palaidotas Senosiose Anykščių kapinėse.