Gera žinia – pandemija pakeitė mūsų požiūrį į užkrečiamąsias ligas. Mokslas sparčiau juda į priekį, kuriami efektyvesni skiepai ir testai. Tačiau kol visa tai tampa kasdienybe, svarbu vengti dažnų klaidų, kurios gali padidinti riziką rimtai susirgti.
Infekcinių ligų gydytojai išskiria 7 dažniausias klaidas, kurių verta nedaryti per gripo ir peršalimo sezoną, rašo „SELF“.
Gripo nelaikome rimta liga
Viena didžiausių klaidų – manyti, kad gripas nėra pavojingas. Iš tiesų tai gali būti gyvybei grėsminga liga. Be to, kai kurie žmonės patiria vadinamąjį „ilgąjį gripą“ – užsitęsusią būklę su stipriu nuovargiu, raumenų skausmais ir „migla“ galvoje, trunkančia savaites.
Svarbu žinoti ir tai, kad po gripo ženkliai padidėja širdies smūgio ir insulto rizika.
Ką daryti? Domėtis patikima informacija ir suvokti, kad gripas – ne „paprastas peršalimas“, o rimta infekcija su galimomis komplikacijomis.
Manome, kad skiepas nereikalingas, jei niekada nesirgome gripu
Skiepai ne visada visiškai apsaugo nuo ligos, tačiau ženkliai sumažina riziką susirgti sunkia forma, patekti į ligoninę ar patirti komplikacijų.
Net jei paskiepytas žmogus suserga, liga dažniausiai būna lengvesnė.
Ką daryti? Optimalus metas skiepytis nuo gripo – lapkritis ar gruodis, prieš didžiausią sergamumo bangą. Jei kyla abejonių dėl skiepų, verta jas aptarti su šeimos gydytoju.
Bandome „ištempti“ ligą eidami į darbą ar renginius
Pirmieji simptomai – gerklės perštėjimas ir sloga – dažnai ignoruojami. Tačiau ilsėtis ligos pradžioje itin svarbu, nes taip organizmas efektyviau kovoja su infekcija.
Be to, sirgdami ir eidami į darbą ar viešas vietas, užkrečiame kitus.
Ką daryti? Jei įmanoma, pasiimti nedarbingumo dieną, atsisakyti papildomų veiklų ir likti namuose bent ligos pradžioje.
Padauginame vitamino C
Vitaminas C iš tiesų gali sutrumpinti peršalimo simptomų trukmę, tačiau per didelės dozės gali sukelti viduriavimą ir skrandžio sutrikimus.
Ką daryti? Vitaminą C geriausia gauti su maistu – citrusiniais vaisiais, brokoliais, kopūstais, pomidorais. Suaugusiesiems nerekomenduojama viršyti 2000 mg per dieną.
Neįvertiname, kad „liaudiškos priemonės“ gali sąveikauti su vaistais
Imbierų arbata, ežiuolė ar šeivamedžio uogos dažniausiai nepakenkia, tačiau kai kurios žolelės gali sąveikauti su vaistais – ypač kraują skystinančiais preparatais.
Ką daryti? Prieš vartojant papildus ar vaistažoles, pasitarti su gydytoju arba vaistininku, ypač jei nuolat vartojami vaistai.
Numojame ranka į rankų plovimą
Atrodo banalu, bet rankų plovimas išlieka viena veiksmingiausių priemonių. COVID-19 laikotarpiu, kai žmonės daugiau plovė rankas ir dėvėjo kaukes, gripo atvejų buvo gerokai mažiau.
Ką daryti? Plaukite rankas bent 20 sekundžių, stenkitės neliesti veido, o perpildytose vietose apsvarstykite kaukės dėvėjimą. Taip pat svarbu sveika mityba ir fizinis aktyvumas – jie stiprina imuninę sistemą.
Nesikreipiame į gydytoją, nors priklausome rizikos grupei
Gripas gali būti gydomas antivirusiniais vaistais, tačiau jie veiksmingiausi, jei pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas.
Sveikiems jauniems žmonėms gydymas dažniausiai nereikalingas, tačiau vyresniems, rūkantiems ar sergantiems lėtinėmis ligomis jis gali reikšmingai sumažinti komplikacijų riziką.
Ką daryti? Jei priklausote rizikos grupei ir stipriai susirgote – nedelskite ir kreipkitės į gydytoją.