Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Raimonda Bernotienė pranešime žiniasklaidai pastebi, kad nors dauguma virškinimo sutrikimų yra funkciniai ir susiję su gyvenimo būdu, užsitęsę ar progresuojantys simptomai neturėtų būti ignoruojami. Laiku atlikti tyrimai leidžia išvengti rimtų komplikacijų ir parinkti tinkamą gydymą.
„Dažniausi pacientų nusiskundimai pirminėje sveikatos priežiūroje yra būtent pilvo pūtimas, epigastriumo skausmas, rėmuo, rūgšties atpylimas, pykinimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Dažnai šie simptomai siejami su nereguliaria mityba, greitu valgymu, per didelėmis porcijomis, riebiu ar aštriu maistu, kava, alkoholiu, stresu ar miego trūkumu“, – sako gydytoja.
Anot jos, virškinimą pagerinti dažnai gali paprasti gyvenimo būdo pokyčiai. Lengvais atvejais pakanka reguliaraus valgymo režimo, mažesnių porcijų, riebaus ir labai aštraus maisto ribojimo, kavos ir alkoholio mažinimo, svorio kontrolės, streso mažinimo bei pakankamo skaidulų kiekio maiste.
„Vis dėlto jei simptomai kartojasi ilgiau nei kelias savaites, tampa intensyvūs ar progresuoja, trikdo kasdienę veiklą arba atsiranda papildomi nerimą keliantys požymiai, tai gali lemti visai ne mitybos įpročiai. Tokiais atvejais būtina išsamesnė gydytojo konsultacija“ – pabrėžia šeimos gydytoja.
Svarbūs specifiniai simptomai
Gydytoja sako, kad egzistuoja tam tikri simptomai, kurie reikalauja neatidėliotino ištyrimo: nepaaiškinamas svorio kritimas, rijimo sutrikimas, nuolatinis ar stiprėjantis viršutinės pilvo dalies skausmas, kraujas išmatose ar juodos išmatos, ilgalaikis ar pasikartojantis vėmimas, mažakraujystė.
Neraminti turėtų ir staiga atsiradę simptomai vyresniame nei 45–50 metų amžiuje. Tokiais atvejais gali būti reikalingi kraujo tyrimai, echoskopija, gastroskopija ar kolonoskopija.
„Funkciniai virškinimo sutrikimai, pavyzdžiui, funkcinė dispepsija ar dirgliosios žarnos sindromas, diagnozuojami tuomet, kai žmogus jaučia simptomus, tačiau tyrimų metu organinių pakitimų nenustatoma. Rimtesnėms ligoms dažniau būdinga laboratorinių rodiklių pakitimai, uždegimo požymiai, struktūriniai pakitimai tyrimuose ir progresuojanti simptomatika“, – teigia R.Bernotienė.
Anot jos, šeimos gydytojo užduotis – įvertinti rizikos veiksnius, simptomų trukmę ir pobūdį, nuspręsti, ar pakanka stebėjimo bei gyvenimo būdo korekcijos, ar reikalinga specialisto konsultacija.
Skrandžio veiklą trikdo ir bakterijos
Dažnai pasireiškiantys skrandžio skausmai ar rėmuo gali būti susiję su Helicobacterpylori infekcija – spiralės formos bakterija, gyvenančia skrandžio gleivinėje. Ji gali sukelti lėtinį gastritą, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas ir ilgainiui didina skrandžio vėžio riziką.
Infekcija dažnai nesukelia simptomų daugelį metų, tačiau net ir nejaučiant nusiskundimų bakterija gali lemti gleivinės uždegimą, opų susidarymą, kraujavimą iš virškinamojo trakto ar atrofinį gastritą.
„Išsitirti rekomenduojama, jei kartojasi epigastriumo skausmai ar rėmuo, nustatyta opa, šeimoje yra buvę skrandžio vėžio atvejų arba planuojamas ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas. Profilaktikai ir pirminiam įvertinimui dažnai atliekamas kraujo tyrimas, padedantis nustatyti galimą Helicobacter pylori infekciją. Esant poreikiui, diagnozė gali būti patikslinama atliekant išmatų antigeno tyrimą arba tyrimą gastroskopijos metu“, – sako gydytoja. Nustačius infekciją ir esant indikacijoms, skiriamas gydymas antibiotikais infekcijai sunaikinti.