Nors profesionali burnos higiena laikoma viena svarbiausių dantų ir dantenų ligų prevencijos priemonių, dalis žmonių ją vis dar atidėlioja vien dėl nemalonių ankstesnių patirčių. Tačiau odontologijoje keičiasi ne tik technologijos – keičiasi ir pats požiūris į procedūrą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Šiandien profesionali burnos higiena nebūtinai turi būti procedūra, kurią pacientas tiesiog sukandęs dantis turi ištverti“, – sako Vilniaus Lazdynų mikrorajone jau 35 metus veikiančios „Dentara“ klinikos vadovė ir burnos higienistė Gintarė Stuknytė.
Kodėl žmonės vis dar bijo burnos higienos?
Pasak G.Stuknytės, viena didžiausių problemų – ankstesnė neigiama patirtis. Jei procedūros metu žmogus jautė skausmą, jautrumą ar stiprų diskomfortą, kitą vizitą jis gali atidėlioti ištisus mėnesius ar net metus.
Tačiau delsimas sukuria užburtą ratą: ant dantų kaupiasi bakterinis apnašas ir akmenys, o burnos būklė ima prastėti.
„Man visada buvo svarbu ne tik tai, kaip žmogaus dantys atrodo jam išėjus iš kabineto. Lygiai taip pat svarbu, kaip jis jautėsi procedūros metu ir ar po pusmečio nebijos sugrįžti“, – sako burnos higienistė.
Būtent pacientų baimė ir noras procedūrą padaryti kuo komfortiškesnę paskatino domėtis naujais metodai – vadinamąja GBT – „Guided Biofilm Therapy“ metodika.
Pirmiausia parodo tai, ko žmogus pats nemato
Vienas svarbiausių naujojo metodo principų – bakterinio apnašo identifikavimas prieš jį pašalinant. Specialiomis priemonėmis apnašas išryškinamas, todėl pacientas gali savo akimis pamatyti vietas, kurios kasdien valant dantis lieka prasčiau išvalytos. Tai leidžia procedūrą paversti ne vien dantų valymu, bet ir savotiška savo burnos higienos „revizija“.
„Žmogui galima dešimt kartų pasakyti, kad vieną ar kitą vietą jis valo nepakankamai gerai. Bet kai jis pats veidrodyje pamato nusidažiusį apnašą, viskas tampa daug aiškiau. Tada jau kalbame ne abstrakčiai, o apie konkrečias vietas, kurioms namuose reikėtų skirti daugiau dėmesio“, – aiškina G. Stuknytė.
Pašalinus bakterinį apnašą, specialistas gali tiksliau įvertinti, kur dar likę dantų akmenų ir kur reikalingas papildomas valymas.
Kodėl atsirado palyginimas su „dantų SPA“?
Didžiausias pokytis pacientui, anot specialistės, dažnai yra ne tai, ką jis pamato, o tai, ką pajunta – arba, tiksliau, ko nepajunta.
Šiuolaikinės profesionalios burnos higienos technologijos orientuojamos ne tik į rezultatą, bet ir į kuo mažesnį diskomfortą procedūros metu. Tai ypač aktualu jautrius dantis ar dantenas turintiems žmonėms ir tiems, kuriems ankstesnės higienos procedūros paliko nemalonių prisiminimų.
„Kai kurie pacientai po procedūros juokauja, kad tikėjosi nemalonios burnos higienos, o gavo kone „dantų SPA“. Žinoma, odontologinė procedūra nėra SPA tiesiogine prasme, tačiau šis palyginimas puikiai parodo, kaip stipriai gali skirtis žmogaus patirtis“, – pasakoja G. Stuknytė.
Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad jokia technologija savaime negarantuoja nei visiško komforto, nei gero rezultato.
„GBT nėra stebuklingas aparatas. Tai metodika ir įrankiai specialisto rankose. Labai daug priklauso nuo higienisto žinių, patirties ir gebėjimo įvertinti konkretaus paciento situaciją. Moderniausia technologija nepakeičia žmogaus – ji leidžia specialistui dirbti tiksliau“, – pabrėžia G.Stuknytė.
Tikslas – ne „nublizginti“ dantis
Pasak burnos higienistės, keičiasi ir supratimas, kam apskritai reikalinga profesionali burnos higiena. Dalis pacientų vis dar pirmiausia tikisi estetinės naudos – švaresnių, lygesnių ar vizualiai šviesesnių dantų.
Tačiau profesionalios higienos esmė – ne kosmetinis efektas.
„Bakterinis apnašas siejamas su ėduonies ir dantenų ligų vystymusi, todėl svarbiausia užduotis yra kontroliuoti jo kaupimąsi ir padėti žmogui suprasti, kurias vietas jis kasdienėje priežiūroje praleidžia.
Norėtųsi, kad burnos higiena būtų suvokiama ne kaip procedūra prieš šventę ar tada, kai jau matome dantų akmenis. Tai yra burnos sveikatos priežiūros dalis“, – sako specialistė.
Nuo braškių skynimo Danijoje – iki klinikos vadovės
Pačios G. Stuknytės kelias į odontologiją prasidėjo nuo labai asmeniškos priežasties – vaikystėje jai neišdygo du viršutiniai dantys.
„Tuo metu man tai atrodė didžiausia problema pasaulyje. Labai norėjau susitvarkyti savo šypseną ir supratau, kad tam reikės dviejų dalykų – žinių ir pinigų“, – prisimena ji.
Žinių ji siekė studijuodama, o pinigų savo šypsenai vasaromis važiuodavo užsidirbti į Daniją – skinti braškių.
„Skyniau jas taip gerai, kad galiausiai buvau paaukštinta – mane perkėlė skinti agurkų“, – juokiasi specialistė.
Vėliau profesinis kelias ją atvedė į „Dentarą“, kuriai šiandien pati vadovauja. Šiemet Vilniaus Lazdynuose veikianti klinika skaičiuoja 35-uosius metus.
G. Stuknytė sako, kad būtent ilgametis darbas su pacientais pakeitė ir jos pačios požiūrį į odontologiją – technologijos svarbios tiek, kiek jos padeda žmogui jaustis saugiau ir labiau pasitikėti specialistu.
„Noriu, kad žmogus prisimintų ne pačią procedūrą, o jausmą, kad juo buvo nuoširdžiai pasirūpinta. Manau, kad šiuolaikinė odontologija būtent šia kryptimi ir juda“, – sako G.Stuknytė.