Neįmanoma bendrauti be ribų – aiškiai sako psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis. Jei kas taip mano – tiki visiška iliuzija. Žmogaus asmeninės ribos – labai svarbi santykio su savimi dalis, o kai jos labai menkos – tai gali būti nelaimingo gyvenimo vardiklis. Žmonių santykiai, anot E. Laurinaičio, visada yra dviejų žmonių ribų susilietimas. O kaip suprasti, kada jos peržengiamos? Ar esama pernelyg didelio ribų saugojimo ir kaip parodyti žmogui, kad jo elgesys trypia jūsų ribas?
– Nuo kokio amžiaus žmogus ima suprasti, kad jo santykis su kitais žmonėmis jam kažkaip nepatinka ir tai yra dėl asmeninių ribų? Tai nutinka vaikystėje ar jau vėliau?
– Pradėkime nuo to, kad asmeninės ribos neatsiranda gimstant. Jos gimstant atsiranda nebent ta prasme, kad kūno paviršius yra ta riba, kuria aš liečiuosi su kitu pasauliu. Būtent todėl iš pradžių didžiąją dalį tų ribų jausmo kūdikis, vėliau ir vyresnis vaikas, jaučia per kontaktą.
