Paaiškėjo, kiek Seime milijonierių: mažiau nei kadencijos pradžioje

Pagal viešai deklaruotą turtą ir pinigines lėšas Seime pirmauja trys politikai: mišriai Seimo narių grupei priklausantis Valdemaras Valkiūnas (deklaruoto turto vertė – 4,868 mln. eurų), socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas (1,588 mln. eurų) ir liberalų frakcijai priklausantis Arminas Lydeka (1,312 mln. eurų).

Lyderiu esantis V.Valkiūnas savo turtą diversifikavęs gana tolygiai – žemės sklypų užsienyje vertė 1,654 mln. eurų, akcijų – 1,05 mln. eurų, kiti statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių), esančių užsienio valstybėje – 1,133 mln. eurų, o piniginių lėšų parlamentaras turi maždaug 798 tūkst. eurų. V.Valkiūnas turi verslą Latvijoje.

Didžiąją dalį G.Palucko deklaruoto turto sudaro akcijos (1,3 mln. eurų) bei butas (218 tūkst. eurų).

Jo sutuoktinė Ilma Paluckė taip pat turi tūkstančius eurų vertės siekiančio turto: butą (vertė 60 tūkst. eurų), kelias transporto priemones (25 tūkst. eurų), akcijų ir piniginių lėšų (po 10 tūkst.)

Vis dėlto šeima kartu taip pat deklaravo virš 100 tūkst. eurų pasiskolintų ir negrąžintų lėšų.

Didžiąja A.Lydekos turto dalį sudaro butas, kurio deklaruota vertė 1,138 mln. eurų. Politikas dar turi 150 tūkst. piniginių lėšų, kito smulkesnės vertės turto.

Jo sutuoktinė Olga Brigita Lydekienė taip pat turi nemenkai įkainoto nekilnojamo turto – deklaruotas butas įvertintas 0,978 mln. eurų.

Netoli milijono ribos atsidūrė ir konservatoriai Kazys Starkevičius su 0,98 mln. eurų bei jo partijos kolega, energetikos ministras Dainius Kreivys (0,903 mln. eurų).

Jų žmonos taip pat deklaravo papildomo turto, kuris bendrą vertė pakelia virš milijono. Pavyzdžiui, Dalia Kreivienė turi butą, kurio vertė yra 547,7 tūkst. eurų, o Rasos Starkevičienės turimas turtas deklaracijoje įvertintas apie 35 tūkst. eurų.

Šaltinis: VMI

Kai kurių sutuoktiniai – turtingesni

Visgi politikų sutuoktinių turtas gali gerokai viršyti pačių Seimo narių turtą – vienas ryškiausių pavyzdžių yra konservatorius, užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansbergis.

Nors jo oficialiai deklaruotos lėšos siekia maždaug 396 tūkst. eurų, jo žmonos Austėjos Landsbergienės turtas – gerokai įspūdingesnis.

Ji 2022 m. atsidūrė turtingiausių Lietuvos politikų bei valstybės tarnautojų ir jų šeimos narių viršūnėje su 17,7 mln. eurų turto.

Be kitų turto rūšių, pedagogė, mokyklų tinklo „Karalienės Mortos mokykla“ savininkė deklaravo 12,6 mln. eurų vertės akcijų ir 3,6 mln. kitų vertybinių popierių. Maždaug 490 tūkst. eurų ji yra pasiskolinusi ir dar negrąžinusi.

Pagal panašų principą rastume ir dar du Seimo milijonierius – „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo šeimos sudarė 1,52 mln. eurų. Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Jonas Pinskus su sutuoktine, Širvintų mere Živile Pinskuviene deklaravo 1,188 mln. eurų turto, rašo naujienų agentūra BNS.

Neturtingiausiu oficialiai yra darbietis Vytautas Gapšys – jo turto vertė vertinama vos 4,3 tūkst. eurų. Tiesa, didelė dalis šeimos turto priklauso politiko sutuoktinei Justei Pečeliūnaitei – tarp kito deklaruoto turto, jai priklauso 90 tūkst. eurų vertės butas.

Priešpaskutine tapusi Beata Pietkiewicz deklaravo turinti 5 tūkst. eurų turto, tačiau jos vyras Tadeušas Petkevičius valdo turto už 235 tūkst. eurų.

Kiek pateikti duomenys atskleidžia realią situaciją?

„Verslo angelų fondo“ valdymo vadovė Daiva Rakauskaitė sakė, kad į deklaracijose nurodomas viešų asmenų turimų akcijų vertes reikia žiūrėti rezervuotai. Dažnu atveju skirtumai nuo realios ir tikros vertės gali būti dideli, ypač tada, jei asmuo turi įmonės, kuri nėra kotiruojama biržoje, akcijų.

„Gali būti, kad turimos akcijos vertinamos remiantis kažkokiais principais, palyginamaisiais sandoriais, bet skirtumas tarp realios ir nurodytos vertės gali būti didelis. Iš mano patirties, jei akcijos kotiruojamos biržoje, jų vertę galima pasitikrinti biržos statistikoje, tada galima sakyti, kad jos vertinamos realia verte. Bet jei nėra kotiruojamos, sakyčiau, kad deklaracijose nurodoma vertė yra įsivaizduojama“, –15min sakė D.Rakauskaitė.

Anot jos, reali vertė nuo tos, kuri nurodoma deklaracijoje, gali skirtis tiek į didesnę, tiek į mažesnę pusę.

„Kalbant apie įmones, kurios nėra viešai listinguojamos, akcijų vertė priklauso nuo situacijos toje įmonėje, jos perspektyvų. Jei akcijas reikia greitai parduoti, o pirkėjo nėra, akcijų vertė gali būti ir mažesnė nei norėtum. Arba jeigu ateina pirkėjas, kuris mato didelę vertę ir nori akcijas nupirkti, jų vertė gali būti ir ženkliai didesnė nei tikėtasi. Bet nežinau, kokiais principais vadovaudamiesi žmonės deklaravo vertes“, – kalbėjo ekspertė.

Jei reali vertė nuo deklaruojamosios skiriasi 20-30 proc., anot pašnekovės, tai nieko baisaus.

Tuo metu nurodytos nekilnojamojo turto vertės, pasak D.Rakauskaitės, deklaracijose gali būti arčiau realybės nei akcijų vertės.

„Nekilnojamojo turto rinka yra daug didesnė nei uždarųjų akcinių bendrovių akcijų rinka, kur vyksta nevieša prekyba. Manau, kad duomenų įvertinti nekilnojamąjį turtą yra daugiau, todėl tikėtina, kad deklaruojama jo vertė yra artimesnė rinkos kainai“, – pažymėjo ekspertė.

„Grynų“ milijonierių sumažėjo

2020 m. išrinkus šios kadencijos Seimą milijono eurų vertės turtą deklaravo penki parlamentarai. Šis turtas buvo deklaruotas už 2019 metus.

Turtingiausiu Seimo nariu su 24,3 mln. eurų tuomet buvęs verslininkas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos lyderis Ramūnas Karbauskis netrukus po rinkimų 2020 m. lapkritį pasitraukė iš Seimo, o 2021 m. sausį tą patį padarė ir su Darbo partija į Seimą patekęs kitas žinomas verslininkas Antanas Guoga (tuo metu deklaravo 17,3 mln. eurų).

Trečiuoju turtingiausiu Seimo nariu buvusio V.Valkiūno turtas tuo metu buvo labai panašus į dabartinį – 4,8 mln. eurų. Tuo tarpu G.Landsbergio turtas buvo gerokai didesnis ir siekė 1,53 mln. eurų.

Paskutinio milijonieriaus Liberalų sąjūdžio nario Kęstutis Glavecko turtas buvo įvertintas 1,46 mln. eurų. Parlamentaras mirė 2021 m. balandį.