Kaip pastebi prekybininkai, lietuviai sūrius itin mėgsta ir ne tik tradicinius – varškės ar fermentinį, bet ir gurmaniškus, netikėtų skonių. Žinoma, kai kurių sūrių paklausa svyruoja priklausomai nuo sezono. Štai kreminis sūris mėgstamas ir perkamas ištisus metus, o vasarą smarkiai išauga sūrių, skirtų salotoms, tokių kaip mocarela, feta, paklausa. Kaip rašoma prekybos tinklo „Iki“ pranešime žiniasklaidai, šiltąjį sezoną išauga susidomėjimas kepti ant žarijų tinkamais sūriais, prieš šventes tautiečiai renkasi daugiau maskarponės, o štai pelėsinis sūris populiarus išlieka tiek per šventes, tiek šaltuoju metų laikotarpiu.
Kaip sako maisto ekspertė Vilma Juodkazienė, sūris – turtingą skonių pasaulį atveriantis produktas, skirtingose šalyse turintis senas gamybos ir vartojimo tradicijas.
„Prancūzijoje ar Italijoje, taip pat ir Graikijoje sūris yra neatsiejamas tradicinės virtuvės produktas, be kurio tikriausiai sunkiai įsivaizduojami pietūs ar vakarienė, o kartais ir pusryčiai“, – pastebi ji ir priduria, kad be fetos sūrio neįsivaizduojamos graikiškos salotos ar Izraelyje taip pamėgta šakšuka. Be mocarelos neiškepsime tikros itališkos picos.
DAR DAUGIAU ĮVAIRIŲ RECEPTŲ RASITE ČIA
Tačiau sūris plačiai naudojamas ne tik įvairiausiuose pikantiškuose patiekaluose, bet ir konditeriniuose gaminiuose. Pavyzdžiui, italai naudodami maskarponės sūrį ruošia savo tradicinį desertą tiramisu, o iš kreminio sūrio daugybėje šalių populiaru kepti sūrio pyragus.
V.Juodkazienė siūlo geriau susipažinti ir 3 rūšių sūriais, kurie itin tinka kepiniams ir desertams.
Kreminis sūris. Šis sūris gaminimas iš grietinėlės arba nugriebto pieno. Jis minkštas, baltas, švelnaus skonio. Kreminis sūris žmonėms dažnai asocijuojasi su „Filadelfijos“ kreminiu sūriu, tačiau šis sūris atsirado visai ne Pensilvanijoje, o šalia Niujorko. Šio produkto gimimas siekia 1870 metus.
Kreminis sūris nėra naudojamas tik sumuštiniams ar riestainiams sutepti. Jis tinka ir gaminant sausainius, pyragaičius, taip pat verdant bulvių košę, ruošiant įvairiausius padažus. O vienas labiausiai pamėgtų patiekalų, gaminamų su šiuo sūriu, žinoma, yra sūrio pyragas.
Feta. Šio sūrio istorija siekia gilią senovę. Manoma, kad fetos sūris pirmą kartą buvo pagamintas maždaug prieš 8 000 metų. Labai tikėtina, kad jo atradimas buvo visiškai atsitiktinis, pieną gabenant supylus į gyvulių skrandžius. Pavadinimas „feta“ pažodžiui reiškia „gabalėlis“ ir tikriausiai tiksliai nurodo sūrio pjaustymo į statines techniką – ši tradicija iki šiol yra taikoma.
Feta naudojama gaminant graikiškas salotas, taip pat mėgstama valgyti derinant su arbūzu, ji dažnai valgoma ir su įvairiausiomis graikiškomis pitomis, graikišku špinatų pyragu. Feta taip pat skaninamos graikiško stiliaus brusketos, pica, įdaromos paprikos.
Maskarponė. Jeigu reikėtų rinkti mėgstamiausią italų kreminį sūrį, šį konkursą laimėtų maskarponė. Sakoma, kad šio populiaraus sūrio pavadinimas kilo iš žodžio mascarpa, kuris tam tikrose itališkose tarmėse reiškė rikotą. Tačiau skirtingai nei rikota, kuri yra gaminama iš pieno, maskarponė gaminama iš grietinėlės.
Itališkoje virtuvėje maskarponė yra viena iš dažniausiai naudojamų bazių gaminant tiek tiramisu, sūrio pyragus ir netgi padažą spagečiams ar rizotą. Maskarponės pradžia istorikai laiko XVI–XVII amžių. Šio sūrio kilmės vieta, kaip ir daugelio itališkų sūrių, yra Lombardijos regionas.
