Specialistai įspėja: nuolatinis nejudrumas didina nutukimo, antro tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų sveikatos problemų riziką. Ir tai galioja net tiems, kurie laisvalaikiu sportuoja.
Lėtėja organizmo „variklis“
Viena iš priežasčių, kodėl ilgas sėdėjimas kenkia, slypi mūsų raumenyse. Ilgai sėdint didžiausi kūno raumenys tiesiog „išsijungia“ – jie atsipalaiduoja ir beveik nedalyvauja veikloje.
Kai raumenys nedirba, jie iš kraujo pasisavina mažiau gliukozės. Dėl to ilgainiui gali didėti cukraus kiekis kraujyje ir rizika susirgti antro tipo diabetu.
Skausmas, kurį patys sau sukeliame
Ilgos valandos sėdint veikia ne tik vidinius procesus, bet ir tai, kaip jaučiamės fiziškai. Net jei žmogus yra gana aktyvus, sėdėjimas gali sukelti ar sustiprinti skausmus.
Sutrumpėja klubų lenkiamieji ir užpakalinės šlaunies raumenys, sąnariai tampa mažiau lankstūs. Dėl to gali atsirasti nugaros skausmai, kelių sąstingis, blogėti laikysena.
Be to, įsitempę raumenys gali paveikti eiseną ir pusiausvyrą, todėl vaikščioti tampa sunkiau, didėja griuvimo rizika.
Rizika didėja, net jei sportuojate
Vienas netikėčiausių dalykų yra tai, jog sėdėjimo žala neišnyksta vien todėl, kad po darbo nueinate į sporto salę.
Tyrimai rodo, kad ilgos nejudėjimo valandos vis tiek didina įvairių ligų riziką. Kitaip tariant, aktyvi treniruotė neatstoja visos dienos judėjimo.
Ką daryti, kad žala būtų mažesnė
Gera žinia ta, kad net ir nedideli pokyčiai gali padėti.
Specialistai pataria:
- kas tam tikrą laiką atsistoti ir pajudėti,
- telefonu kalbėti stovint,
- jei įmanoma, naudoti reguliuojamo aukščio stalą,
- daugiau judėjimo įtraukti į kasdienę rutiną.
Net paprastas atsistojimas ar trumpas pasivaikščiojimas gali padėti pažadinti raumenis ir sumažinti neigiamą ilgalaikio sėdėjimo poveikį.