Grybai priklauso atskirai organizmų grupei. Dėl to išsiskiria ir jų maistinė sudėtis. Grybuose randama B grupės vitaminų, o ultravioletinių spindulių paveiktose jų rūšyse – ir vitamino D.
Vis dėlto daugiausia mokslininkų dėmesio sulaukia ergotioneinas – antioksidacinėmis ir uždegimą slopinančiomis savybėmis pasižyminti aminorūgštis, rašo „EatingWell“.
Gali padėti apsaugoti smegenų ląsteles
Ergotioneinas yra neįprastas tuo, kad organizmas jį nukreipia į tam tikrus audinius, įskaitant smegenis. Manoma, jog ten ši medžiaga gali padėti apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso ir uždegiminių procesų, siejamų su pažintinių gebėjimų silpnėjimu.
Kai kuriuose tyrimuose mažesnis ergotioneino kiekis kraujyje buvo siejamas su prastesniais atminties ir kitų pažintinių funkcijų testų rezultatais. Demencija sergančių žmonių organizme šios medžiagos taip pat aptikta mažiau nei sveikų tyrimo dalyvių.
Vis dėlto tai dar nereiškia, kad vien grybų valgymas gali apsaugoti nuo demencijos. Kol kas dauguma šių duomenų rodo sąsają, bet nepatvirtina tiesioginio priežastinio ryšio.
Nedidelė porcija siejama su mažesne demencijos rizika
Japonijoje atliktame tyrime pastebėta, kad moterys, kasdien suvalgančios bent apie 15 gramų grybų – maždaug nedidelę saujelę, – turėjo mažesnę tikimybę susirgti demencija nei tos, kurios grybų nevalgė.
Kitame, 18 metų trukusiame Jungtinės Karalystės tyrime, reguliariai grybus valgiusių žmonių pažintinių funkcijų rezultatai buvo geresni nei tų, kurie jų nevalgė arba ilgainiui nustojo valgyti.
Grybai įtraukti ir į kiniškąją MIND mitybos modelio versiją. Šis mitybos būdas sudarytas atsižvelgiant į produktus, galinčius padėti išsaugoti smegenų sveikatą ir sumažinti pažintinių funkcijų silpnėjimo riziką.
Poveikis atminčiai dar tiriamas
Vyresnio amžiaus žmonių mitybos duomenis vertinę mokslininkai nustatė, kad daugiau grybų valgę dalyviai geriau atliko atminties ir informacijos apdorojimo greičio užduotis.
Vienas daugiausia tyrinėjamų grybų – gericijus, dar vadinamas liūto karčiais. Jame aptinkama junginių, laboratoriniuose tyrimuose siejamų su nervinių ląstelių augimu ir jų palaikymu. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad laboratorijose nustatytas poveikis nebūtinai toks pat pasireiškia žmogaus organizme.
Todėl grybų ar jų papildų nereikėtų laikyti priemone demencijai gydyti arba patikimai jos prevencijai. Tai gali būti viena smegenims palankios mitybos dalių, tačiau ne stebuklingas vaistas.
Gali būti susiję ir su geresne nuotaika
Grybų poveikis tiriamas ne tik vertinant atmintį. Išanalizavus daugiau kaip 24 tūkst. suaugusiųjų duomenis paaiškėjo, kad grybus valgę žmonės rečiau patyrė depresijos simptomų nei jų nevalgę asmenys.
Kitų tyrimų rezultatai nėra tokie vienareikšmiai. Dalis galimo teigiamo poveikio dažniausiai siejama su konkrečiomis grybų rūšimis, ypač gericijumi. Todėl teigti, kad bet kokie grybai gali pagerinti nuotaiką ar sumažinti nerimą, kol kas būtų per drąsu.
Norint įtraukti daugiau grybų į kasdienę mitybą, nebūtina pirkti papildų ar egzotiškų rūšių. Pievagrybiai, rudieji pievagrybiai, kreivabudės ir kiti parduotuvėse įprasti grybai taip pat turi vertingų maistinių medžiagų.
Juos galima dėti į omletus, troškinius, sriubas, makaronų patiekalus, padažus ar salotas. Kepami grybai netenka dalies vandens, jų tekstūra tampa tvirtesnė, o skonis – sodresnis.
Vis dėlto specialistai ragina nesureikšminti vieno produkto. Smegenų sveikatai svarbi visa mityba – pakankamas daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, ankštinių augalų, žuvies ir sveikųjų riebalų kiekis. Ne mažiau reikšmingi fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, socialiniai ryšiai ir lėtinių ligų kontrolė.