Netikėtas perspėjimas apie galimą pavojų, pranešimas telefone ar nerimą kelianti žinia natūraliai sukelia stresą. Tačiau po pirmosios reakcijos neretai prasideda kitas procesas – puolame tikrinti naujienų portalus, socialinius tinklus, skaityti komentarus ir ieškoti vis naujos informacijos. Tai darome tikėdamiesi nusiraminti, tačiau dažnai pasiekiame tik priešingą rezultatą – nerimas auga.
„Nerimas tokiose situacijose savaime nėra sutrikimo požymis. Svarbiau tai, ką su šiuo jausmu darome: ar gebame atskirti faktus nuo vaizduotėje kuriamų scenarijų, ar ieškome patikimos informacijos, ar įsisukame į nesibaigiantį nerimą kurstančio turinio srautą“, – 15min sako Depresijos įveikimo centro įkūrėjas, psichologas Antanas Mockus.
– Šią naktį nemažą dalį Lietuvos gyventojų iš miego pažadino „geltonas“ įspėjimas apie oro pavojų. Netrukus paaiškėjo, kad Lietuvos oro erdvėje buvo pastebėtas dronas. Nors jis netrukus buvo saugiai neutralizuotas, žmonės skundėsi nebegalėję miegoti, nerimavę, nesijautę saugūs.
Kai kuriems prireikė ir greitosios medicinos pagalbos dėl padidėjusio kraujo spaudimo, kitų sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo išprovokuoti netikėta žinia, gauta viduryje nakties.
Paaiškinkite, kaip žmogų psichologiškai veikia netikėtas pranešimas apie galimą grėsmę?