„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė pastebi, kad socialiniuose tinkluose kortizolis vis dažniau tampa universaliu labai skirtingų simptomų paaiškinimu – nuo nuovargio ir nemigos iki svorio augimo ar nerimo.
„Vien iš svorio augimo, veido paburkimo, nuovargio ar prasto miego negalime spręsti, kad kortizolio kiekis organizme yra per didelis. Tokie simptomai būdingi daugeliui skirtingų būklių. Jie gali pasireikšti ir esant Kušingo sindromui, tačiau tokios diagnozės žmogus pats sau nustatyti negali – tam reikalingas išsamus ištyrimas ir gydytojo endokrinologo įvertinimas“, – pranešime žiniasklaidai sako ji.
Kortizolis nėra organizmo „blogietis“
Nors kortizolis dažnai vadinamas streso hormonu, tai nereiškia, kad kuo mažiau jo organizme, tuo geriau. Antinksčių gaminamas hormonas reikalingas daugeliui svarbių organizmo procesų.
„Kortizolis dalyvauja reguliuojant reakciją į stresą, medžiagų apykaitą, cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį, miego ir budrumo ciklą. Pavyzdžiui, vakare jo kiekis mažėja, todėl lengviau atsipalaiduojame ir užmiegame, o ryte prieš pabundant didėja. Stresinėje situacijoje jis padeda išlikti budriems. Todėl kortizolis savaime nėra blogis – svarbu, kad jo organizme nebūtų nei per daug, nei per mažai“, – paaiškina vaistininkė.
Skundžiasi dėl svorio pilvo srityje
Socialiniuose tinkluose plintančių pažadų atgarsius I.V.Aukštikalnienė pastebi ir vaistinėje – žmonės teiraujasi preparatų, kurie padėtų sumažinti kortizolį.
„Dažniausiai tikimasi numesti svorio, ypač pilvo srityje, sumažinti kūno tinimą, suvaldyti stresą ar nerimą, kartais – sumažinti lėtinį uždegimą. Tačiau tokių simptomų kaip nuovargis, svorio augimas, nemiga ar potraukis saldumynams nereikėtų automatiškai sieti su per dideliu kortizolio kiekiu. Klaida būtų kortizolį laikyti pagrindine visų šių problemų priežastimi, nes iš tiesų jos gali būti visiškai skirtingos“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Tikroji priežastis gali būti kita
Kartu su aukšto kortizolio tema dažnai minimi magnis, ašvaganda ir įvairūs miegui bei stresui skirti papildų kompleksai. Pasak vaistininkės, jie gali būti naudingi siekiant geresnės savijautos, miego ar padedant organizmui susidoroti su stresu, tačiau jų paskirtis nėra tiesiogiai mažinti kortizolio kiekį.
„Ašvaganda gali būti vartojama kaip papildoma priemonė stresui valdyti, o sumažėjus jaučiamam stresui gali keistis ir kortizolio išsiskyrimas. Magnis yra svarbus daugeliui organizmo procesų, o papildomas jo vartojimas tam tikrais atvejais gali prisidėti prie geresnės miego ir naktinio poilsio kokybės. Tad šios priemonės gali būti naudingos rūpinantis bendra savijauta, tačiau jų nereikėtų vertinti vien kaip būdo kortizoliui mažinti“, – sako ji.
Įvairius miegui ar stresui skirtus kompleksus reikėtų vertinti individualiai – skiriasi jų sudėtis, veikliųjų medžiagų kiekis ir poveikis. Todėl renkantis svarbu atsižvelgti į konkretaus žmogaus poreikius, preparato sudėtį ir paskirtį.
„Maisto papildai gali būti viena iš priemonių, padedančių pasirūpinti savijauta, tačiau kartu svarbūs ir kasdieniai įpročiai. Jei nuolat trūksta miego, mityba nėra visavertė, stokojama fizinio aktyvumo ar patiriamas ilgalaikis stresas, verta įvertinti ir tai, ką galima pakeisti savo kasdienybėje“, – pabrėžia I.V.Aukštikalnienė.
Gali paveikti vaistų įsisavinimą
Stresui ir miegui skirti papildai gali sąveikauti su vartojamais vaistais, todėl natūrali jų sudėtis savaime nereiškia, kad jie yra saugūs kiekvienam.
„Pavyzdžiui, ašvaganda gali sustiprinti centrinę nervų sistemą slopinančių preparatų poveikį. Prieš renkantis tokius papildus svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku, jei vartojami raminamieji, migdomieji, skydliaukės, kraujospūdžio ar cukrinio diabeto gydymui skirti vaistai, kraują skystinantys preparatai arba vienu metu vartojami keli skirtingi vaistai. Atsargumas reikalingas ir nėštumo bei žindymo laikotarpiu“, – įspėja vaistininkė.
Kai kaltas visai ne kortizolis
Į gydytoją verta kreiptis, jei nuovargis tęsiasi kelias savaites, savijauta negerėja ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, svoris be aiškios priežasties didėja ar mažėja, o miego kokybė išlieka prasta, nors poilsiui skiriama pakankamai laiko. Atkreipti dėmesį reikėtų ir į kitus neįprastus simptomus – užsitęsusią padidėjusią kūno temperatūrą, apetito stoką, naktinį prakaitavimą, dusulį, kosulį ar oro trūkumą miegant.
„Net ir esant tokiems simptomams nereikėtų iškart manyti, kad kalti antinksčiai ar kortizolis. Panaši savijauta gali būti susijusi su miego apnėja, mažakraujyste, skydliaukės veiklos sutrikimais, cukriniu diabetu, infekcinėmis ligomis, tam tikrų vaistų poveikiu ar psichikos sveikatos problemomis. Todėl svarbiausia ne bandyti pačiam nuspręsti, kurio hormono kiekį organizme reikia mažinti, o kartu su gydytoju ieškoti tikrosios simptomų priežasties“, – pabrėžia I.V.Aukštikalnienė.